- skriaudikė
- skriaudi̇̀kas, skriaudi̇̀kė dkt. Vai̇̃ko skriaudi̇̀kas bùs nùbaustas.
.
.
skriaudikas — skriaudìkas, ė smob. (2) Rtr, DŽ, NdŽ; L 1. žr. skriaudėjas: Už tokį padarymą bet kas pasakis, kad skriaudìkas Sb. Skriaudikai, nors pavieniai žmonės, veikia be paliovos V.Kudir. Ramumo neranda nuožmieji skriaudikai J.Jan. Šis šoko ant savo… … Dictionary of the Lithuanian Language